Juk daug gyvenime prasmių... Pažink save kol nevėlu

pagaliau... pagaliau atėjo Pavasaris. Pagaliau aš turiu naują įrankį rašyti ir naršyti. Labai džiaugiuosi.
Šiek tiek apie...

Pavasarį... lieptas nuplautas net tviska
ant jo stoviu kojom basom
Norėčiau žinot viską viską
bet dėja neturiu tiek drąsos

Neturiu aš tiek valios, kiek reikia bežemiui
norėt išarti ir paliet
Tad kamgi pasilikti šitoj žemėj
jei negali niekam padėt

Tu nepajėgi užsikurti ugnies
kuri šviestų ir šildytų kaitriai
O tada nepabūgus nakties
Eitum keliu tvirtai ir kantriai.

[1998m.]


****

Kai aš bijau
Akis užmerkiu kartais
Tuomet man dar baisiau
Norėčiau nebijoti nieko
Bet net ir to bijau

[1999 kovas]

****

Vos pamačius žalią žolę
Aš einu iš proto saulėtu taku
Mano sieloje taip gera
Pasidžiaukime kartu!

[1999 kovas]


šios, ir kitos eilės kurias gal būt publikuosiu Čia, iš mano lūpų skambėjo vieną rudenį...
labai gražų rudenį, kuomet V. Juknelis surengė man ir mano pluksnos draugei poezijos vakarą.
Tas vakaras buvo tik mūsų. Labai šilti prisiminimai. Vygantai, jei kada skaitysi... tai man jau virš 25-erių... pameni? sakei, kai man bus 25-eri, o tau vis dar 30-ešimt... (juokiuosi) gersim vyno... ar tu jau geri vyną?
Poezija mano, kažkada mano gyvenime... buvo... labai tikiuosi vėl "gauti infarktą" dėl kurio pradėčiau rašyti. :)
Ačiū kas skaitėte, tikiuosi patiko.